- žaižarakis
- žaižarãkis, -ė adj., smob. (2) DŽ1 1. kieno spindinčios, gyvos akys: Žaižarakis, kurio šviesios akys J. Žinai – tokios žaižarãkės abidvi, tai tie vyrai kai musės puola Jrb. Anos motyna buvo smarki, žaižarãkė Ll. Žvigli mergaitė, toki žaižarãkė Brs. 2. prk. kieno kandus, smarkus, atžarus būdas: Su tokiu žaižarakiù geriau neprasidėk Slnt. Žaižarãkė boba Šts. Vyrų mažneis nebeliko, o moteriškosios daros vis didesnės žaižarakės K.Saj.
Dictionary of the Lithuanian Language.
